BAŽNYČIOS KRONIKA

STILIUS Renesansas. Presbiterijos arka primena gotiką. Pamatai: akmens mūro. Sienos: molio plytų mūro, tinkuotos. Stogas: dvišlaitis, medinės konstrukcijos, dengtas skarda. Bažnyčia beveik kvadratinio plano, trinavė, halinė. Pagrindinis fasadas simetriškas. Ašyje išsikiša bokštas. Arka atskiria presbiteriją. Bokšto apatinį tarpsnį dengia kryžminiai skliautukai. Altoriai XIX a. neobarokinių formų.

 ISTORIJA Tiksli bažnyčios pastatymo data nėra žinoma. Štai kelių šaltinių teiginiai. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią 1639 m. pastatė Vitebsko pilininkas ir Lapių dvaro savininkas Jonas Alfonsas[1] Lackis ir jo žmona Joana Talvošaitė-Lackienė. „Į donacinį aktą (1639 11 30) įrašė šiuos reikalavimus: kad Lapių klebonai mokėtų lietuvių kalbą, kad sekmadieniais ir šventadieniais L. bžn. būtų laikomos giedotinės šv. Mišios su lietuvišku pamokslu, kad bent vieną kartą per metus kunigas aplankytų dv. priklausančius gyventojus ir juos mokytų lietuviškai tikėjimo dalykų ir pratintų dalyvauti pamaldose.“[2]

1782 m. inventoriuje, ,,Tokį inventorių surašęs per savo, kaip dekano, vizitaciją šviesiausiojo kunigaikščio Masalskio, vietos ordinaro pavedimu, pasirašiau; antrą egzempliorių palikau bažnyčioje. Kun. Pranckevičius, apaštalinis protonotaras, Livonijos kanauninkas, Kauno klebonas ir dekanas.“[3]  rašoma, kad ,,bažnyčia mūrinė, dengta gontais; fundaciją jai, kaip parapinei, 1639 m. lapkričio 30 d. suteikė šviesusis dauggalis jo malonybė ponas Jonas Alfonsas Lackis, Žemaičių kaštelionas; beveik sugriuvusią ją neseniai (savo) lėšomis atstatė jo malonybė ponas Dominykas Tiškevičius, dvaro savininkas; (bažnyčia) palaiminta, pakviesti vienuoliai tenai nustatytu laiku aukoja šv. Mišias.“[4]

1859 09 15 inventoriuje rašoma: ,,Nežinia, kada išmūryta. Tai yra viena seniausių bažnyčių, nes kai Lapių dvaro paveldėtojai Samuelis ir Aleksandras Valadkevičiai dalijosi turtą, 1620 07 27 dokumente, patvirtintame Kauno Pavieto teisme, patikslinama, kad tokia egzistuoja, neužsimenant, kas ją išmūrijo.“[5] Istorikas Jurgis Oksas rašo, kad „Pirmą kartą dabar žinomuose šaltiniuose jau egzistuojanti bažnyčia minima 1620 m. Lapių dvaro dalybų tarp Samuelio ir Aleksandro Valatkavičių (Volodkoviči) akte“.[6] Kai kur rašoma, kad  bažnyčią 1620 m. pastatė tas pats J.A. Lackis. Bažnyčios antspaude buvo įrašas: ,,SIGILLUM ECCLESIAE LAPIENSIS 1620“.

Menotyrininkė D. Vasiliūnienė bažnyčios statybą linkusi kelti į XVI a.: ,,Fundaciniame J.A. Lackio 1639 11 30 dokumente, kurio nuorašas yra saugomas Kauno arkivyskupijos kurijoje, rašoma, kad Lackis, Žemaičių kaštelionas (ir t.t.), su žmona Joana Talvošaitė-Lackienė, matydamas, kad jo valdose esančių Lapių gyventojams nepatogu lankyti kitoje upės pusėje esančią Karmėlavos bažnyčią, ir nesant šiapus arti jokios kitos, restauravo mūrinę bažnyčią Lapėse. Ten išvardyta ir kiek pinigų ir produktų skiriama klebono ir kantoriaus išlaikymui. Dotacinio akto tekstas leidžia daryti išvadą, kad J.A. Lackis tik restauravo seniau statytą mūrinę bažnyčią. Kadangi kartu jis skyrė lėšas kunigui išlaikyti, panašu, kad lig tol bažnyčia kunigo neturėjo ir stovėjo apleista. Jeigu pats J.A. Lackis 1620 m. ją būtų statęs, kokios gi priežastys nulemtų, kad iki 1639 m. ji tapo taip apleista, jog reikėjo remonto?  Mūrinė Lapių bažnyčia greičiausiai statyta gerokai anksčiau –  būtent XVI amžiuje.
B.Šukys savo apybraižoje rašo: ,,Jau iš kelinto žmogaus Lapių apylinkėje girdėjau pasakojant lyg kokią legendą iš gilios praeities: esą pati pirmoji Lapių bažnyčia, gal dar tik koplyčia, buvusi kalvinų. Didikai kalvinai gyveno pilyje ir į savo gretimus maldos namus atvykdavę pakeliamuoju ant grandinių tiltu, ištiestu per didžiulį šlaito tarpeklį.“
Yra žinoma, jog 1591 m. Lapių dvaras priklausė Krokuvos kaštelionui Severynui Boneriui (gimė po 1530 m.- mirė 1592 m. Jis buvo Severyno Bonerio vyresniojo (1486-1549 m.) sūnus. Paveldėjęs dalį tėvo turtų, gavęs gerą humanitarinį išsilavinimą, Krokuvos kaštelionas, kaip ir jo brolis Jonas Boneris, buvo aktyvus reformacijos šalininkas. Įtikėtina, kad disponuodamas nemenkomis lėšomis, savo valdose Lapėse jis galėjo pastatyti protestantų maldos namus.“[7] Br. Kviklys rašo: „Lapių dvaras buvo Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos laikais, nežinia kada ir kieno įkurtas. 1591 m. priklausė Krokuvos pilininkui Severinui Bonorai; (...) XVI – XVII a. Lapės daugelį kartų minimos Kauno pavieto aktuose.“

,,1647 01 15 J.A. Lackio laidotuvių proga sakytame pamoksle domininkonas Petronijus Kamienskis kaip dera iškėlė velionio nuopelnus katalikybei, pavardydamas ir jo statytąsias bažnyčias (Aukštadvario domininkonų vienuolynas,  bažnyčios Šalčininkuose, Rodūnėje ir kt.) Tarp jų Lapių bažnyčia nepaminėta.“[8]

Pagal presbiterijos ir bokšto struktūrą, panašumą į Kauno Šv. Gertrūdos ir Gniezno bažnyčias, Dalia Vasiliūnienė linkusi Lapių bažnyčią gretinti su XVI a. panašiomis bažnyčiomis.

1887 m. inventoriuje, sudarytame Žemaičių vysk. Mečislovo Leonardo Paliulionio vizitacijos proga, rusų k. rašoma ,,Kiem pervonačalno postrojen neizvesno, vj 1639 g. postrojen kamienny Lopevski kostiol Gospodinomj Ivanom Adolfom Liadzkim kašteljanom Vitebskim vladelcem imenija Lope.“[9] Šiame inventoriuje bažnyčios ilgis nurodytas 8 sieksniai ir 6 verškai,[10] o plotis per vidurį 3 sieksniai ir 11 verškų.

„Lapių bažnyčia nekonsekruota, tik benedikuota; kada benedikuota, nėra žinių.“[11]

1663 04 15 Vilniaus vyskupas Jurgis Belazaras konsekravo šventųjų Krescencijaus, Albino ir Kirilo relikvijas. Apie tai rašoma 1740 06 15 inventoriuje, surašytame vizituojant Kauno dekanui kun. Mykolui Antanui Strebeikai.[12]

1717 m. Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis suteikė Lapių bažnyčiai Karmėlavos filijos teises, vėliau (1744 m.[13]) patvirtintas vysk. Mykolo Jono Zenkavičiaus.[14]

„1720 m. Kazimieras V. Liackis bažnyčią atstatė. Taip rašo Br. Kviklys[15], tačiau nenurodo nei kokio masto šis atstatymas, nei žinią paremiančio šaltinio.“[16]

„1740 m. inventoriuje rašoma, kad bažnyčia buvo mūrinė, jau sena, lubos dalinai mūrinės, dalinai medinės. Varpinė taip pat mūrinė, statyta kartu su bažnyčia. Zakristija mūrinė, su vienu langu.“[17]

1781 m. balandžio 23 d. – šv. Jurgio dieną Lapių dvarą pirko Dominykas Tiškevičius su žmona Eleonora Valadkevičiūte – Tiškevičiene. Negalėdami išmokėti visos sumos, skolinosi 42 tūkstančius lenkiškų auksinių iš Trakų vaivadijos rotmistro T. Tanskio, kuriam už tai 3 m. įkeitė Lapių pilį ir bažnyčią. Užstatymo akte pažymėta, kad bažnyčia mūrinė, naujai atstatyta, dengta nauju gontų stogu. Zakristija be lubų, dengta čerpėmis. Bažnyčios lubos iš naujų lentų. Altorius vienas – Šv. Onos.[18]

1786 dvarininko Ignoto Sivicko rūpesčiu bažnyčia atstatyta, o Marianos Žagieliovos iš Sivickių lėšomis stogas, bokštas padengtas cinkuota skarda.[19]

1817 m. inventoriuje aprašoma bažnyčia: lubos naujos, grindys iš plytų, rūsys ir laipteliai į rūsį mūriniai bažnyčios viduryje.

1845 m. kun. J. Markevičius bažnyčią atnaujino. Bažnyčia įsigijo daug naujo inventoriaus.[20]

1848 m. vizituojant Vilniaus vyskupui V. Žilinskui[21] ir Lapių gyventojams prašant, Vilniaus vyskupas Vaclovas Žilinskas 1849 11 08 Lapėms suteikė parapijos teises.[22] Dalį Vilniaus vyskupijos prijungus prie Žemaičių vyskupijos, Lapių bažnyčia buvo priskirta Žemaičiams.[23]

Lapių bažnyčia skaitėsi Karmėlavos parapijos filija, bet Vysk. Valančiaus 1852 12 31 dokumentu Lapių bažnyčiai patvirtino vysk. V. Žilinsko potvarkį dėl parapijos teisių.[24]

Dvarininkei Marijonai Žagieliovai iš Sivickių davus lėšų, kun. Jurgio Markevičiaus pastangų dėka 1852 m. bažnyčia su bokštu uždengta skardiniu stogu ir visa nutinkuota. Grindys buvo iš plytų, lubos – lentinės.[25] 1852 m. pilnai sutaisyta: nutinkuotos lubos, pataisytos plytinės grindys, rūsys akmeninis su įėjimu iš šventoriaus.[26]

1859 m. Lapės buvo Kauno Gubernijos ir pavieto Karmėlavos parapijoje. 12 varstų[27] nuo Kauno.[28]

1874 m. inventoriuje aprašyta pamaldų tvarka. 7 val. vargonininkas atgroja valandas, po to gieda rožančių. 11 val. giedotinės Šv. Mišios, po kurių suplikacijos. Pamokslas pagal evangeliją. Valdančiųjų namų iškilmių dienomis reikia melstis už Ciesorių, jo šeimą ir giedoti himną Bože Caria chrani“.

1885-1887 m. kun. Vitalijaus Denbskio iniciatyva š.r. pusėje pristatyta antroji zakristija, kurios vienas iš dviejų langų su geležinėmis grotomis.[29] 1885 m. kunigo lėšomis suremontuotas stogas, įrengti lietvamzdžiai su akmenimis prie pamato, viduje ir išorėje pataisytas tinkas, nutinkuotos lubos, išdažytos sienos, sudėtos naujos medinės lentų grindys. 1887 m. padaryti nauji 7 įvairiaspalvio vitražo langai su kryžiais viduryje (dvarininkų Aleksandro ir Petronėlės Dobrovolskių bei Jono Valionio fundacija[30]), o bokšte iš balto stiklo[31] įtaisyti nauji altorių laipteliai ir presbiterijos grotelės.

1892 m. kun. Antano Baškos ir Jaroslavo Mackevičiaus rūpesčiu 25 pagon saženej[32] ilgumo mūro tvora buvo aptvertas šventorius ir medžiais apsodintas pietrytinis kalno šlaitas, siekiant sustabdyti jo slinkimą.[33]

1893 m. prašyta valdžios leisti padidinti bažnyčią. Po pakartotinių prašymų leidimas gautas tik 1898 m.

„1899 m. kun. Andriaus Rakausko ir parapijiečių lėšomis bažnyčia buvo padidinta ir atnaujinta. 8 metrais pailginta ir paplatinta, sujungta su bokštu, stovėjusiu prieš didžiąsias bažnyčios duris; pristatyta nauja zakristija su vienu langu; bokštas paaukštintas 6 metrais ir padengtas geležine skarda; naujos lubos ištinkuotos; uždėtas naujas dokankų[34] stogas ir t.t.“[35] F7,8

„1925 m. Bažnyčios sienų teplionės su tinku pradeda byrėti dėlei bažnyčios sienų drėgnumo.“[36]

„1925 m. vasarą Lapių bažnyčios stogas su bokštu apdengta nauju skardiniu (I rūšies angl. skarda) stogu, kuris kainavo 3902 lt.Viso išėjo 598 lapų, kurie kainavo 3014 lt.“[37] Skardino Jokūbas Gutermanas ir Davidas Kripas.[38]

„1925 m. kalkėmis pabaltinta visa bažnyčia ir virš didžiųjų durų gonkos, o apačioje cementinės grindys su laiptais ir slenksčiu. Kainavo 633 lt, 25 cnt.“[39]

„1925 m. šventorius buvo aptvertas iš trijų šonų plytų aukštu mūru, apdengtu skindelių stogelių.“[40]

„1930 m. viduje padarytas remontas: pertinkuotas lubų tinkas, sienos. Po chorais lubos pamuštos obliuotomis lentomis ir nudažytos baltais aliejiniais dažais. Zakristijose ir presbiterijoje medinės grindys pakeistos cementinėmis. Remontas kainavo 6146,25.“[41]

1931 m. iš pereinamosios zakristijos į presbiteriją mūro sienoje įtaisytos naujos plačios ąžuolinės durys.[42]

„1936 m. atstatyta sugriuvusi šventoriaus dešinė dalis.  Duota dvi akmens atramos (spyriai) įleista 1,5 m. gilumo, sustiprinti apgriuvimai įdedant dviejose vietose po 3 m storos geležies. Darbą atliko Petras ir Vacys Zdanavičiai iš Ramaškių km. Sutartinė darbų kaina – 500 lt.“[43] „Presbiterijoje ir kunigų  dešinėje zakristijoje įdėtos naujos grindys (201 lt). (Anksčiau visai nebuvo). Užtverta prie bažnyčios aikštelės tvora, cementiniais stulpeliais ir štankietomis. Šventoriaus remontas kainavo 1042 lt 70 cnt. (Kitais duomenimis,[44] šventoriaus remontui išleista 1001 lt ir 5 centai.) Perdažyti suolai durys, nuskustos vidaus sienos, nugruntuotos, užpakliuotos ir 2 kart nudažytos aliejiniais dažais. Užtverta prie bažnyčios aikštelės tvora cementiniais stulpeliais ir štankietomis.“[45] „Grindis nudažyti presbiterijoje ir padaryti per visą bažnyčią fanelį įsipareigojo Aleksandras Fursas.“[46]

Sovietų valdžia ketino uždaryti Lapių bažnyčią, bet dėka kun. I. Česaičio gerų santykių su stribais (kartu išgerdavo), jos neuždarė.

1948 09 07 bažnyčia užregistruota Religinių Kultų reikalų Taryboje prie TSRS Ministrų Tarybos Įgaliotinio Lietuvos Respublikai. Išrinktas Komitetas iš 20 žmonių ir sudarytas Vykdomasis Komitetas iš 5 žmonių ir Revizijos Komisija iš 3 žmonių.

1957-59 m. bažnyčioje vyko nemenkas remontas. 1959 m. vasario 14 d. kun. Juozo Stankūno pareiškime Kauno Arkivyskupijos valdytojui rašoma, kad Lapių bažnyčios būklė buvo „gąsdinanti“. Vidus ir išorė, šventorius, bažnytiniai indai ir drabužiai „per 15 metų nematė remonto“. Yra žinoma, kad kun. Juozo Stankūno iniciatyva buvo tvarkomas šventorius, tinkuojama bažnyčia, perdengtas stogas, pataisyta jo konstrukcija ir grindys.“[47]

1968 m. perdažyti altoriai. 1972 ir 1985 m. remontuojama ir dažoma bažnyčios išorė. 1981 m. dekoruojamas interjeras.[48]

1970 04 30 Lapių bažnyčios vykdomasis organas nutarė užtaisyti vietomis prakiurusį stogą ir iš naujo jį perdažyti.[49]

1970 05 30 Lapių bažnyčios vykdomasis organas nutarė pataisyti griūvančią šventoriaus tvorą. Įtaisyti vargonų dumplėms dumti motoriuką ir suderinti išsiderinusius vargonus.[50]

1971 01 20  DEKRETAS nr. 116 ,,JO ŠVENTENYBĖ POPIEŽIUS POVILAS VI /Šv. Ap. Penitencijarijos 1969.XI. 10 d. raštas Nr. 499/69/ yra Lietuvos tikintiesiems suteikęs galimybę kai kuriose p a r a p i j i n i ų  bažnyčių šventėse laimėti VISUOTINIUS ATLAIDUS.

Kadangi filijalinė LAPIŲ bažnyčia iki šiol turėjo jai priskirtą cirkulą, bet Kurijoje nėra dokumentalių davinių apie jos pakėlimą į  p a r p i j i n ę  bažnyčią, šiuo DEKRETU ją paskelbiame P A R A P I J I N E  B A Ž N Y Č I A, priskiriant jai bei patvirtinant tuos kaimus ir vietoves, kurios iki šiol priklausė šios bažnyčios cirkului. /parašas/ /VYSK. DR. J. MATULAITIS-LABUKAS/ KAUNO ARKIVYSKUPIJOS IR VILKAVIŠKIO VYSKUPIJOS APAŠTALIŠKASIS ADMINISTRATORIUS.“ /antspaudas/

1972 01 01 Lapių bažnyčios vykdomasis organas nutarė išdekoruoti bažnyčios vidų ir iš lauko pusės nudažyti.[51]

1978 m. naujai išdekoruotas vidus.

Lapių katalikų religinės bendruomenės vykdomojo komiteto susirinkime, įvykusiame 1985 06 21 Domeikavos apylinkės salėje, nutarta remontuoti bažnyčią.[52]

1985 06 19 Pareiškimas Kauno r. Vykdomojo Komiteto pirmininkui Steponavičiui. Prašome leisti:

1. pataisyti kai kur ištrupėjusį tinką;

2. nudažyti visą bažnyčios išorinę sieną baltais dažais;

3. pataisyti kai kur prakiurusį skardinį stogą.[53]

             Apie 1985 m. Vincas Mikalauskas su sūnumi Vincu, g. 1944 m. Romaškių - Būdoje, į langus įstatė raudono organinio stiklo kryžiaus figūras.[54]

1986 m. (prie kun. J. Jokūbonio) sustiprintas šventoriaus šlaitas ir pastatyta nauja šventoriaus tvora, nes senoji išgriuvo.[55] LBA yra išlikęs tvirtinimo brėžinys – planas, pasirašytas V. Liaudansko 1986 05 21.

1995 m. klebonu paskyrus kun. Robertą Gedvydą Skrinską, jo ir parapijiečių iniciatyva buvo padaryti sekantys darbai:

Iškirta ir apipjaustyta daug šventoriaus menkaverčių ir nevietoje augančių medžių.  Atkurta katalikiška biblioteka.

1996 m. LR Kultūros Ministerijos kultūros vertybių apsaugos departamentas skyrė 20 000 lt. šlaito sienelės, bokšto tvarkymo darbų projektavimui, nes tie dalykai buvo kritiškoje būklėje. Perdengtas skarda stogelis virš didžiųjų bažnyčios durų, padaryti nauji lietvamzdžiai bažnyčioje, ir pakeista dalis skardos ant stogo. Skardinimo darbus atliko meistras Algis Andriulionis iš Vilijampolės. Nudažytas stogas.

1997 m. buvo atmuštas atšokęs bažnyčios išorės sienų tinkas, jos pertinkuotos ir nupurkštos kalkių ir kreidos mišiniu. Sutvirtintas bažnyčios skylantis kampas, supilant į pamatus betoną. (ŠR zakristijos). Padarytas betoninis takas į kleboniją. Sienų tinkavimo mišinį ir betoną skylančiam kampui bei takui paaukojo UAB „Ašva“ (Vadovas V. Kantautas). Bažnyčią nupurškė Vladas Černiauskas. Pakeistos išpuvusios bažnyčios grindų lentos.

Įdėtos papildomos grotos į zakristiją. Meistras Steponas Linkevičius.

1997/8 m. Kultūros Vertybių Apsaugos Departamentas skyrė 268,71 tūkst. lt. Tarp stataus šlaito ir bažnyčios šventoriuje buvo įrengti gelžbetoniniai poliai, pastatyta mūrinė tvora. Darbus atliko ,,Kauno restauratoriai.“

1998 m. ištiesintas palinkęs bažnyčios bokšto kryžius. Pataisė Edmundas Kukcinavičius. Perdažytas bokštas ir stogas alyva su sidabro spalvos milteliais. Pastatyti suoliukai šventoriuje. Išliejo formas Domeikavoje Juozas Laurinaitis.

1998 m. bažnyčios vidus naujai išdažytas ir nubaltintos lubos. Meistras Juozas Vosylius. Kaina 6000 lt be medžiagų.

1998 Perdažyti šoniniai ir centrinis altoriai. Darbus atliko Ignas Stankus.

1998 m. prie didžiųjų durų ir varpinės lange įrengtos metalinės grotos. Darbą atliko ,,Kauno kalviai“, vadovas Ričardas Kriukelis. Kaina 1200 lt.

2001 m. perdažytas bažnyčios stogas ir bokštas.

2003 m. klebono iniciatyva prie kelio Kaunas – Žeimiai Kauno r. buvo pastatytas specialus informacinis ženklas „XVII a. kultūros paminklas – Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.“[56]

2004 -2005 m. pakeisti bažnyčios langų rėmai. Stalius - Vladimiras Maksiuta.

2006 m. Stepas Krapas, Vladas Paulauskas, Stepas Linkevičius ir Kazys Skliaudys nukasė dalį grunto ir pakeitė bažnyčios grindis navose ir prie didžiųjų durų.


 

[1] Seniausiame inventoriuje, esančiame Kauno Kurijos archyve (b. 136 l 21-22) rašoma Alfonsas, o vėlesniuose inventoriuose, esančiuose Lapių bažnyčios archyve, rašoma Adolfas.

[2] Lietuvių enciklopedija XIV tomas, 166 p. Bostonas. 1958

[3] Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m. Vilnius 2001, p. 291

[4] Ten pat, p. 289.

[5] LBA. (Lapių bažnyčios archyvas) Lapių bažnyčios 1859 m. inventorius, (toliau inventorius), patvirtintas 1859 12 31 Kauno dekano Babtų klebono kun. Mikalojaus Petraševičiaus vizitacijos metu.

[6] PKI istoriko Jurgio Okso 5 puslapių tyrimas ,,Trumpos istorinės žinios apie Lapių bažnyčią“ 1980 05 15.

[7] Dalia Vasiliūnienė. ,,Lapių bažnyčios istorija ir datavimo klausimas“. Menotyra, 1998 Nr.2,  p. 21

[8] Ten pat.

[9] LBA. Inventarj (rusų k.) 1887

[10] 1 sieksnis lygus 2,13 m.  1 verškas lygus 4,4 cm

[11] LBA. Lapių R.K. bažnyčios inventorius, sudarytas  klebono kun. Juozo Jaso 1925 m. gegužės 1 d., p. 4

[12] Žr. Oksas Jurgis „Trumpos istorinės žinios apie Lapių bažnyčią“ 1980 05 15, p. 1.

[13] LBA. 1888 m. inventorius.

[14] LBA. 1874 m. inventorius. Išrašai iš Karmėlavos parapijos 1814 rugpjūčio 30d. inventoriaus, įsakius Vilniaus vyskupui grafui Jeronimui Stroinovskiui. Inventorių surašė kun. J. Markevičius, bet nenurodyti metai. Vėliausia minima inventoriuje data yra 1874 m. Yra du panašūs egzemplioriai.

[15] Mūsų Lietuva, t.2, Bostonas 1965 m., 373p.

[16] Oksas Jurgis „Trumpos istorinės žinios apie Lapių bažnyčią“ 1980 05 15, p.1.

[17] Ten pat. p.2. (LVAI, f. 669, ap. 2, b. p. 62-63)

[18] Ten pat. (LVIA f.b. 13802). Ir žr. Oksas Jurgis,,Trumpos istorinės žinios apie buvusį Lapių dvarą“ 1980 05 15. PKI istoriko 2 puslapių tyrimas.

[19] LBA. 1887 m. ir 1988 m. inventoriai.

[20] LBA. 1859 m. inventorius.

[21] LBA. 1874 m. inventorius.

[22] Oksas Jurgis „Trumpos istorinės žinios apie Lapių bažnyčią“ 1980 05 15, p.3.

[23] LBA. 1888 m. inventorius.

[24] LBA. 1925 m. inventorius.

[25] Dalia Vasiliūnienė. ,,Lapių bažnyčios istorija ir datavimo klausimas“. Menotyra, 1998 Nr.2.

[26] LBA. 1859 m. ir 1887 m. inventoriai.

[27] 1 varstas lygus 1,067 km.

[28] LBA. 1859 m. inventorius.

[29] LBA. 1887 m. inventorius.

[30] Žr. Oksas Jurgis „Trumpos istorinės žinios apie Lapių bažnyčią“ 1980 05 15, p. 4.

[31] LBA.1887 m. inventorius.

[32] Neišverta, nes nerasta žodyne mato vertimo.

[33] 1894 m. inventorius.

[34] Senoviški terminai ir išsireiškimai palikti tokie patys, kokie buvo įrašyti inventoriuje ar kitame cituojamame šaltinyje.

[35] LBA. inventorius, sudarytas  klebono kun. Juozo Jaso 1925 m. p. 4.

[36] Ten pat. p. 11.

[37] Ten pat. p. 23.

[38] LBA. Segtuvas „Sutartys“.

[39] LBA. inventorius, sudarytas  klebono kun. Juozo Jaso 1925 m. p. 23.

[40] Ten pat, p. 9. Pastaba. Kun. Juozo Jaso 1925 m. pradėta inventoriaus knyga buvo tęsiama iki 1952 10 16.

[41] Ten pat, p. 26.

[42] Ten pat, p. 28.

[43] LBA. Segtuvas „Sutartys“.

[44] LBA. Segtuvas „Išsiųsta“

[45] Kun. J. Jaso inventoriaus papildymai, p. 30.

[46] LBA. Segtuvas „Sutartys“.

[47] Dalia Vasiliūnienė. ,,Lapių bažnyčios istorija ir datavimo klausimas“. Menotyra, 1998 Nr.2, p. 27.

[48] Žr. ten pat, p. 27.

[49] LBA. Pastoracinės Tarybos segtuvas 1925 – 2007

[50] Ten pat.

[51] Ten pat.

[52] Ten pat.

[53] LBA. Segtuvas „Išsiųsta.“

[54] Vinco Mikalausko, g. 1944 m., liudijimas.

[55] Bronius Šukys ,,Lapės - miestelis prie Neries“ Kaunas 1991, p.56.

[56] LBA. Segtuvas ,,Įvairūs raštai.“ Kauno r. Savivaldybės administracijos kelių ir transporto skyrius, 2003 09 25 raštas nr. 152. (Kauno merui L. Gineikai 2003 09 18 buvo parašytas toks Prašymas: „Lapių bažnyčia pagal savo amžių yra 12 –ta bažnyčia Lietuvoje. Išliko nesugriauta nuo 1620 m.  Prašau Savivaldybės lėšomis prie kelio pastatyti specialų ženklą, nurodantį architektūros paminklą. Parapijos močiutėms būtų per didelė našta, jei finansavimas užgultų jų pečius. Su pagarba - Lapių klebonas kun. Robertas Gedvydas Skrinskas“)