INVENTORIAUS ISTORIJA

 

Kun. Jonas Debekevičius 1734 m. savo lėšomis įrengė du varpus: vieną didelį, o kitą mažesnį. Didžiajame altoriuje buvo didelis Šv. Šeimos paveikslas: šv. Juozapas ir Švč. Dievo Motina su Kūdikėliu. Virš jo – šv. Jono Krikštytojo paveikslas. 1740 m. inventorius.[1]

1817 m. buvo dvi durys. Į bažnyčią durys dvigubos, ant trijų vyrių, raktas apsisuka spynoje 3 kartus. Durys į zakristiją ant 2 vyrių. Bažnyčioje 7 langai dideli, o aštuntas zakristijoje, mediniai. Zakristijos langas su grotom. Langas į rūsį su grotom. Rūsio durys be vyrių, su viena rankena. Durys į chorą ant vyrių. Iš choro į bokštą su sklende ir vyriais. Į chorą laiptai iš kairės pusės prieš bažnyčią. Chorai solidūs iš medžio, stalių darbo.

Vargonai 8 balsų, nauji, su būgnu ir žvaigžde, dvi dumplės minamos kojomis.

9 suolai, stalių darbo. Dievo stalo tekintos grotelės. Įėjimas į amboną iš zakristijos.

Didžiojo altoriaus mensa mūrinė, paveikslas iškilmingas, vaizduoja nukryžiuotą Viešpatį Jėzų, kurio apatinėje dalyje yra skaistykloje kenčiančios sielos. Aukščiau pakabintas šv. apaštalo Andriejaus paveikslas. Po lubom pavaizduota Dievo Apvaizda.[2] Cimborius iškilmingas. Filiarų apačioje paauksuota. Tabernakulis atsidaro į abi puses. Kur statoma monstrancija trys dalys išgaubtos. Nupieštas Prikryžiuotas Kristus. Nuo didžiojo altoriaus einant į dešinę  - šv. Angelo Sargo didingas paveikslas. Aukščiau - šv. Barbora. Nuo didžiojo altoriaus einant į kairę pusę – didingas Švč. M. Marijos paveikslas. Altorius uždengia langą. Viso trys altoriai. Didžiojo altoriaus naujos alavinės žvakidės; 2 sidabrinės taurės, paauksuotos; 2 variniai varpukai bokšte; 2 variniai varpeliai prie zakristijos. 1 geležinis kryžius ant bokšto ir 1 ant bažnyčios; 18 lempų. Medinė Prisikėlusio Kristaus statulėlė, 6 žibintai; 2 mišiolai: vienas geras, kitas suplyšęs. Ant sienų paveikslai: 1. Švč. M. Marijos, tapytas senoviškai. 2. Šv. Marijos Magdalenos, tapytas ant drobės. 3. Tapytas ant lentų, su autoriaus parašu.

1818 m. inventoriuje, patvirtintame 1819 02 07, vizituojant Kauno dekanui kunigui kanauninkui Pilypui Kepeckiui, rašoma, kad bažnyčioje yra trys altoriai. Kairėje pusėje nuo įėjimo yra antras – medinis altorius senovinio skulptoriaus darbo, su Angelo Sargo paveikslu. Dešinėje – trečias altorius su tapytu ant drobės Švč. M. Marijos paveikslu. Staliaus darbo nedažyta ambona, zakristija su vienu langu. Bažnyčioje 7 mediniai langai, plytinės grindys ir lentinės lubos. Bokšte signatūra ir nedidelis varpas. Medinis choras su 8 balsų vargonais.[3]

1859 m. durys buvo 3, su prancūziška spyna. Vargonai 8 balsų, bendromis parapijiečių lėšomis perdirbti. Didžiajame altoriuje  tapytas ,,Nukryžiuotojo” paveikslas, aukščiau – Jono Krikštytojo paveikslas. Trečiame aukšte – Dievo Apvaizda.  Einant link Didžiojo altoriaus dešinėje pusėje Angelo Sargo paveikslas, naujas. Kairėje pusėje – M. Marijos tapytas paveikslas, Aukščiau – Aušros Vartų paveikslas. Yra 2 sidabrinės taurės, 2 patenos. Tabernakulis stalių darbo, su keturiais stulpeliais[4].

1859 ir 1874 m. inventoriuose rašoma, kad tris altoriuose esančius tapybos kūrinius – „Nukryžiuotąjį“, „Angelą Sargą“ ir „Švč. Dievo Motiną“ – kun. J. Markevičiui asmeniškai padovanojo tapytojas Feliksas Smuglevičius.

1859 m. bažnyčioje buvo šie paveikslai: Išganytojo, trys Dievo Motinos (vienas iš jų Aušros vartų), šv. Rapolo arkangelo, šv. Jono Krikštytojo ir senas šv. Teklės paveikslas. Buvo 14 senų Kryžiaus kelio stacijų. Aušros vartų paveikslas buvo perkeltas į dešiniojo altoriaus viršų. Vargonai buvo visiškai seni, varpinės bokšte buvo trys varpai.[5]

1885 m. dvarininkų lėšomis pastatyti nauji raižyto medžio, paauksuoti šoniniai altoriai. Aleksandro ir Petronėlės Dobrovolskių – Šv. Angelų Sargų. Jono Valionio – Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo. Naujus paveikslus nutapė G. Rudnickas.[6] Angelo Sargo altoriuje relikvijų nėra, o kituose yra.[7] 1885 ir 1887 m. inventoriuose rašoma, kad didysis altorius yra naujas.

Vienas ir du konfesionalai[8] iš ąžuolo padaryti kun. Dembskio lėšomis Sietynas vidury bažnyčios, laikomas metaline grandine.

1885 m. Fražeto fabriko relikvijorių su gyvybę teikiančio (životvoriaščego) Kryžiaus relikvija paaukojo Sirtautas.

1885 09 07 vysk. Mečislovas Leonardas Paliulionis suteikė tikintiesiems teisę Lapių bažnyčioje penktadieniais ir švenčių metu liesti šv. Kryžiaus relikviją.

1885 m. varinį indą šv. vandeniui krikštykloje, prie durų mediniame stulpe, žalvarinį indą zakristijoje rankų plovimui su mediniu pagrindu, didelį kryžių iš ketaus prie durų, katafalką, juodą karstą, calūną, 6 perlamutrinės spalvos medines žvakides ir visokių kitokių žvakidžių, paaukojo kun. V. Dembskis.

1885-1887 m. kun. Vitalijaus Dembskio lėšomis presbiterijoje įdėtos naujos grotelės su 2 didelėms naujom žvakidėmis, į didžiąsias ir mažąsias duris įdėtos naujos spynos, prie visų trijų altorių padaryti nauji ąžuoliniai laipteliai.

1886 m. dvarininkai Tadeušas ir Povilas su Elzbieta Ibianskai paaukojo Varšuvos meistrų darbo paauksuotą monstranciją, 70 cm aukščio. Aukotojų vardai ir pavardė yra įrašyta ant monstrancijos pėdos.  Ji naudojama iki šiol. 1887 m. inventoriuje minima ir kita sidabrinė, vidutinio dydžio monstrancija. 1925 m. inventoriuje minima tik viena. Jaroslavas Mackevičius paaukojo sidabrinę taurę su patena. Kun. V. Dembskis paaukojo ąžuolinį kryžių su bronzine kančia ant lauko sienos ties didžiuoju altoriumi.[9] Dvarininkas Aleksandras Puikovskis paaukojo senus Dievo Motinos ir Angelo sargo paveikslus.

Iki 1887 m. buvo 3 nedideli varpai: 1 – 1 pūdo[10] ir 20 funtų;[11] 2 – 35 svarų; 3 – 30 svarų.

Vieną porą harmoninių varpelių po 4 varpelius paaukojo Uršulė Mackevičienė.

1887 m. tris Pelagijos Usačiovos fabriko varpus paaukojo bažnyčiai parapijiečiai Petras Rimdeika -16 pūdų, Jonas Valionis – 8 pūdų, Tadas Kulvietis - 4 pūdų. 1915 m. caro kariuomenė juos išvežė į Rusiją. Išvežus varpus buvo gautas ar pasiliko tik vienas nedidelis varpas signatūra.[12] 1925 m. jie atgauti. Už jų parvežimą sumokėta valdžiai išlaidų 421 lt. 37 cnt. Jų svoris: I – 65 kg, II- 137 kg 500 gr ir III 265 kg 390 gr.[13] LBA yra Žemaičių vyskupijos Kurijos Bažnytinių turtų valdymo Tarybos 1925 12 04 raštas nr. 5562, kuriuo raginama Lapių kleboną atsiimti varpus, sumokėjus V.R. Ministerijai išlaidas už transportavimą.

Ant visų 3 varpų yra išlieti tokie įrašai lotynų k.: „AD. HONOREM. SANCTI. PETRI. SUMPTIBUS. PETRI. RYMDEIKO. ŁOPIE. AN: DO: MDCCCLXXXVII.
IZDIELIA PELAGIEI IVANOVOI USATSCHOVOI V VALDAIE NOVGORODSKOI GUBERNII.“

Ant kitų 2 varpų skiriasi tik vardai: „(...)SANCTI. THADDAEI. SUMPTIBUS. THADDAEI. KULWIEC (...)“;  „(...)SANCTI. JOANNIS. SUMPTIBUS. JOANNIS. WALONIS (...)“
Ant varpų dar taškais iškaltas lenkų k. įrašas: „NA CZAS WOINY W. R. 1915 WYWEZIONY DO ROSJI, A W R. 1925“. Arba: „TEN DZVON BYL W RUSJI 1915-1925“

Apie vieno varpo kilmę Jadvyga Zinevičiūtė – Dubinienė, g. 1917 m. papasakojo štai ką. Kitados Lapių apylinkėje gyvenęs labai turtingas ūkininkas, pavarde Ibianskas. Jis turėjęs vienintelį sūnų. Tėvas labai griežtai auklėjęs tą savo įpėdinį: neleisdavęs nė kojos (žengti) su kaimo jaunimu susitikti. Kartą sūnus tėvo nepaklausęs ir savavališkai nuėjęs į kaimo vakarėlį (gūžynes). Tėvas dėl to labai įtūžęs ir neklaužadą įstūmė į rūsį. Buvę labai šalta, ir tas sūnus labai sušalęs. Gavęs ligą ir numiręs. Tėvas labai gailėjęsis ir savo sąžinei nuraminti nupirkęs bažnyčiai varpą.[14]

1887 m. Matas Rimdeika paaukojo gedulinį arnotą. Vikentijus Dautartas paaukojo 2 melsvas vėliavas.

1887 m. aplink bažnyčią pastatyta 14 ąžuolinių kryžių su paauksuotais ketaus kryželiais ir 14 Kristaus kančios paveikslų po stiklu. Aukotojai: Jonas Valionis, Vladislovas Kristovskis, Pranciškus Kovalevskis,  Osipas Mackevičius, Mateušas Kadzevičius,  Simonas Čekavičius, Osipas Kadzevičius, Simonas Levinskis, Mikalojus Ibenskas,  Pranas Ot?mantas[15] Ignotas?, Jeronimas Visiboras, Alfonsas Ibenskas, Jonas Zimevičius Jaroslavas Mackevičius.[16]

XIX a. šv. Antano skulptūra, vietinės reikšmės paminklas, kažkuriais metais sudužo ir jos jau nebėra.[17] Išbrauktas LTSR KM kolegijos 1976 12 28 nutarimu Nr.129.[18]

1894 m. inventoriuje rašoma ir apie ,,neseniai“ Lapių bažnyčiai paaukotus paveikslus: Antaninos Vinbor - ,,Šv. Antaną“, Juozapo Chrystovskio - šv. Stanislovą, kuris neišliko ir ,,Šv. Juozapą“ (Simono Čechavičiaus paveikslo kopija). Nors paveikslas dovanotas apie 1894 m., bet gal tapytas net XVIII a.[19]

1908 m. bažnyčioje įrengti Šv. Kazimiero ir Šv. Juozapo vitražai (aut. Vladislovas Przybytniovskis 1873-1937), pagaminti Kauno vitražų dirbtuvėje ,,Marija“ (Vilniaus g. 28), kurią įkūrė Vladislovas Przybytniovskis. Jo darbų išliko Vabalninko ir Viduklės bažnyčiose.[20]

Vargonai 8 balsų 1887 m. ir  1888 m. inventoriuose minimi kaip labai susenę (vietchy).

1890 m. kun. Antano Baškos ir parapijiečių lėšomis įrengti nauji aštuonių balsų vargonai.[21]

1925 m.: Vargonai jau gana seni 8-iais balsais su pedalais, nutepti balta spalva.[22]

1926 m. „seni vargonai pertaisyti, perkelti į kitą vietą ir nustrajyti; kainavo darbas Lit. 310“.[23]

1925 m. inventoriuje (9p.) rašoma: „Didysis altorius pagamintas iš pušies medžio, nuteptas baltais aliejiniai dažais. Jame yra paveikslas Nukryžiuotojo Jėzaus, senas dailės žvilgsniu, nekokios vertės. Altoriaus kondignicijoje paveikslas Šv. Jono Krikštytojo. Dailės žvilgsniu dar menkesnės vertės.“

Didžiajame altoriuje kabo medinė ,,Nukryžiuotojo“ skulptūra, atsiradusi po 1922 m. Kartu su altoriumi padarytas ir tabernakulis.[24]

1925 m.: Šoniniai mediniai altoriai. Kairėje pusėje, einant nuo didžiojo, yra Angelo Sargo ir aukščiau Šv. Jurgio kankinio paveikslai. Kitame altoriuje yra Šv. Marijos P. Nekaltai Pradėtos, o aukščiau Šv. Barboros paveikslai. (Šv. Barboros paveikslas, galimas dalykas, yra T. Rudnicko darbas[25]).  Visų trijų altorių mensoje yra portatiliai su relikvijomis šventųjų.[26]

Šiuo metu ant Didžiojo altoriaus portatilio (marmuro plokštelės su relikvijomis) yra toks įrašas: „Anno Dni 1930. V. 17 in Basilica Archicathedrali Kaunensi ab Exmo Dno Archiepiscopo Metropolitano Kaunensi Josepho Skvireckus inclusis Reliqraiis SS. MM. Amandae et Speciosi ho altare portatile rite consecratum est in quorum fidem etc. Datum Kaunae 1930.X.17.“

Ant Centrinio („atsukto“) altoriaus vietomis jau sunkiai įskaitomas įrašas lotynų k. „1936.X.17. Kauno arkikatedroje bazilikoje, Kauno arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas delegavo Matrogensi vyskupą Teofilį Matulionį įdėti Šv. kankinių Specijaus ir Simplicijos relikvijas ir konsekruoti šį portatilį. 1936.X.17. kan. P. Dogelis, Kauno bazilikos viceprepozitas.“
Švč. M. Marijos altoriuje sunkiai matosi, bet įžiūrima 1930 m. ir vardai Amandae et Speciosi.
Mūsų Viešpaties Jėzaus altoriaus portatilis yra uždažytas.

1925 m. ant sienų kabojo šv. Antano, šv. Juozapo, šv. Stanislovo ir Švč. P. Marijos paveikslai.

1925 m. buvo 5 klausyklos: 3 pušinės ir 2 ąžuolinės. Viena jų buvo zakristijoje. 1948 m. ir 1977 m. inventoriuje minimos tik 3: 1 pušinė ir 2 ąžuolinės. Kai Lapių parapiją aptarnavo kun. L. Vaičiulionis, jis vieną ąžuolinę klausyklą pervežė į Vilijampolės bažnyčią. Lapių klebonas kun. Robertas Skrinskas 1997 m. ją iš Vilijampolės klebono kun. Jono Bujoko atgavo ir laikinai paskolino Domeikavos bažnyčiai.

1926 m. nupirkta V. Jėzaus Prisikėlimo statulėlė už 200 lt.

1929 m. Marija Chrystovka, kaip votą už patirtą malonę ir didesnei „Mažosios šventosios“ garbei paaukojo kūdikėlio Jėzaus Teresėlės paveikslą. Jį 1929 06 26 pašventino misijonierius. Tai liudija įrašas kitoje paveikslo pusėje. 1929 m. šventoriuje buvo pastatytas ir Misijų kryžius.

1930 m. nupirkta V. Jėzaus Širdies statula, 1,60 h, patalpinta šoniniame Angelų Sargų altoriuje, kainavo 1000 lt.

1933 Šventaisiais metais įrengta balta vėliava. Kainavo 300 lt.

1936 m. už 457 lt įsigyta 1,50 h Švč. M. Marijos dail. Mato Menčinsko statula. Iškalus šoniniame altoriuje vietą, ten patalpinta. Dabar ji yra varpinės nišoje.

1936 m. padirbtas presbiterijoje suolas su ornamentais.

1936 m. nupirkta nauja paauksuota taurė, D. Petravičienės auka – kainavo 135 lt. Archyve yra firminis lapas: ,,Firma A. Krupavičienė, Kaunas, Rotušės a. 2 Ns. Telefono Ns. 47-74.“ Joje parašyta: ,,Kielikas ir Patena Lapių bažnyčiai.“ Nupirkta nauja paauksuota puška – kainavo 120 lt. Dvi taurės atnaujintos.

1937 m. atnaujintos Kristaus kapo dekoracijos. Dailininkas Vladas Skorobogatovas. Įsigyta nauja žalia kapa 200 lt  vertės – Daratos Petravičienės auka. Didž. altoriuje vietoje seno paveikslo įdėtas atnaujintas kryžius su 2 votais. Įsigytos 2 juodos spalvos vėliavos su kotais 163 lt. Padirbta nauja kėdė ir pastatyta kunigų zakristijoje  - 17 lt.[27]

Lepšiškių Madona. Lepšiškių kaime gyveno Simono Chmieliausko šeima. Anos nepriklausomybės laikais gimstamumas buvo didelis, bet ir mirdavo daug mažų vaikų. Iš jų didelės šeimos buvo likusi tik viena dukra Marija su žentu. Prie jų namo stovėjo baltas kryžius, labai gražus ir didingas. Kaime buvo keli kryžiai, bet rudi tamsūs, o baltas – tik vienas. Chmieliauskų namas pagal anų laikų stilių buvo dviejų galų: viename gale gyvenamosios patalpos, o antrame - tokia menė, svetainė. Toje menėje kabojo didžiulis Čenstakavo  Dievo Motinos Marijos su kūdikėliu Jėzumi ant rankų paveikslas. Apačioje buvo užrašas: ,,Pod twoję obronę uciekamy się.“
Pas Chmieliauskus buvo rengiamos gegužinės pamaldos, Lepšiškių kaimo žmonės susirinkdavo vakarais ir giedodavo Švč. Mergelės Marijos litaniją, giesmes. Toks buvo paprotys.
Karo metu per vokiečių okupaciją buvo toks atsitikimas. Važiavo vokiečių kareiviai per kaimą ir liepė atiduoti maistą, kraustė namus. Užėjo pas Simoną Chmieliauską. Atidarė duris, pamatė tą paveikslą – ir tik atatupsti kad spruko atgal, sakydami vokiškai: čia šventovė, koplyčia! Taip ir išsinešdino iš kaimo, daugiau žmonių neapiplėšę. Taip tas Švč. Marijos paveikslas išgelbėjo kaimą nuo barbariško antplūdžio. Vėliau tėvai mirė, o dukra Marijona Chmieliauskaitė – Sudikienė šventąjį Juodosios Madonos paveikslą padovanojo Lapių bažnyčiai, kur ir dabar jis yra. Kabo ant pirmojo pilioriaus įėjus į bažnyčią.[28]

Patena, laikoma dalinant Šv. Komuniją. Kitoje pusėje išgraviruota: „Vilijampolės vaikų, priėmusių pirmąją Komuniją 1945 V Auka.“

1948 m. inventoriuje ąžuolinės krikštyklos su Šv. Jono Krikštytojo paveikslu vieta nurodoma presbiterija. Minimos 6 taurės su patenomis.[29]

Ant vargonų balkono stovi sena, kojomis minama fisharmonija. Ant jos yra įrašas „Brattleboro, Vr., U.S.A.“

Antspaudas. Bažnyčios archyve yra ranka rašytas pareiškimas. ,,J.M. Kun. Ign. Česaičiui, Lapių Parapijos Klebonui, Lapėse./ Pažymėjimas/ Šiuo pažymiu, kad Kauno Arkivyskupijos, Kaišiadorių ir Vilkaviškio Vyskupijų Kurijos įsakymu iš 1950-II-20 d. Nr. 393, paėmiau Lapių parapijinės bažnyčios apvalų anspaudą,[30] kurį aš privalau įteikti minėtai Kurijai, o ji tą anspaudą perduos Kauno Miesto Milicijos Valdybai:/ Kun. (neįskaičiau, gal A. Pilnickas?)/ Kauno dekanato vice-dekanas. /Karmėlava/ 1950-III-5d.“[31] Dar yra 1950-III-28d. vice-dekano pranešimas, prašantis Lapių kleboną atsiimti Kurijoje „parapijinės bažnyčios apvalius anspaudus.“[32]

Yra buvę du antspaudai. Vienas, skirtas vaškui ir pan. medžiagai įspausti. Juo su virvutėmis pervertais lapais užtvirtintas 1874 m. inventorius. Jis yra 3 cm diametro. Vaizduoja kryžių, kurio papėdėje yra vienoje pusėje širdis, kas kitoj, - sunku įžiūrėti. Rodos yra plonos inkaro strėlės. Per vidurį iš vienos kryžiaus pusės yra skaičius 16, kitoje 20. Apačioje pradedant 4 val. pagal laikrodžio rodyklę užrašas: ,,ECCLESIAE R.C. LOPIENSIS * SIGILLUM“. Žodžiai išsidėstę tolygiai.

Kitas antspaudas, naudotas pvz. 1925 m., yra kiek kitoks. Nėra taisyklingas skritulys. Iš kairės į dešinę diametras yra 3,3 cm, o iš viršaus į apačią, - 1 mm ilgesnis. Nors skirtumas gali būti įtakotas rankos judesio dėjimo metu. Vaizduoja centre kryžių su spinduliais aplink viršutines kryžmas, o apačioje kryžius baigiasi inkaru. Iš dešinės pusės,  kryžiaus papėdėje tarsi įsmeigtas kalavijas. Kryžiaus kraštuose 16 ir 20, t.y. susidaro 1620 metai. Aplink užrašas, pradedant 7 val. ir baigiant 4:30val. pagal laikrodžio rodyklę: ,,Sigillum Ecclesiae Lapiensis“ Prie 6 val. yra *. 1958 09 30 Kauno vyskupijos valdytojas J. Stankevičius išdavė kun. J. Stankūnui leidimą  nr. 1533 pašventinti monstranciją ir relikvijorių.[33]

1966 09 iš 26 į 27 d. naktį per zakristijos langą vagys įsibrovė į bažnyčią ir pavogė iš didžiojo altoriaus komuninę su komunikantais. Išbėrė ant šventoriaus. 1966 10 17 gautas Kauno r. milicijos skyriaus viršininko Stelmoko raštas pil. Pukiui Rapolui: „Į gautą Jūsų pareiškimą pranešame, kad dėl dingusio iš Lapių bažnyčios komuninio indo paiešką tęsiame toliau...“[34]

2 baltas vėliavas (dabar nenaudojamas) numezgė Ona Šumskaitė.

Ant aukų dėžutės stovi šv. Antano medinė, h -37 cm statulėlė. Ant dugno įrašas 1975. VI. 2. ir parašas.

Apie 1984 m. šv. Kazimiero / Šiluvos Marijos (kaina 300 rub.) ir Jurgio Matulaičio vėliavas paaukojo Rozalija Vonžodienė.

Apie 1985 m. dvi baltas ir dvi juodas mažas vėliavas (po 75 rublius) nupirko Viktorija Ruseckienė.

Apie 1989 m. Švč. Jėzaus Širdies / Šv. Jono Krikštytojo vėliavą (600 rub.) paaukojo Monika Lekavičienė.  Šv. Angelo Sargo / Šv. kun. Jono Bosko vėliavą (700 rub.) paaukojo Regina Žiugždinienė.

1990 m. Šv. Juozapo / Šv. Antano vėliavą (1000 rub.) paaukojo Marijona Vobolevičienė. Švč. Jėzaus Širdies / Barboros vėliavą (1000 rub.) paaukojo bendrai moterys.

Iki 1989 m. kun. J. Jokubonio metu buvo įsigyti 2 arnotai, juoda kapa.

1990 02 04 (02 11 d.[35]) nakčia vagys įsilaužė vidun pro grotuotą zakristijos langą, (mediena buvo papuvusi). Iš bažnyčios pavogė tris komunines taures, dvi žvakides, sudaužė šv. Antano paveikslą. Padaryta nuostolių daugiau kaip už 1600 rub.[36]

1995 m. iš JAV gauta komuninė.  Ant jos pėdos klebonas kun. R. Skrinskas išgraviravo įrašą: „Dovana Lapių bažnyčiai 1995 m.“ Kitą, seną, dovanojo Vandžiogalos klebonas. (Pastarąją komuninę 2010 11 11 klebonas R. Skrinskas gražino Vandžiogalos klebonui kun. Oskarui Volskiui, nes Vandžiogalos bažnyčioje pavogė bažnytinius indus. Perdavimo Aktas yra Lapių archyve.)
            
1995 08 05 šventoriuje surengta bažnytinių liturginių drabužių ir vėliavų paroda. Apie eksponatus papasakojo M.K. Čiurlionio Dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus vedėja Aušra Kargaudienė.[37]

1996 m. Birutė Norkienė pasiuvo adorantėms baltas suknelės, patarnautojams pelerinas. Iš JAV labdaros gauti geltoni apsiaustėliai choristėms. 1996 m. Carito siuvykla nauja geltona medžiaga perdengė skėtį, skirta nešti Švč. Sakramentui procesijoje. Kaina 406 lt.

1996 09 03 Kultūros paveldo komisija surašė Inspektavimo aktą: Žr. Priedas Nr.1

1997 m. Čenstakavo Dievo Motinos paveikslo, šiuo metu esančio virš įėjimo į zakristiją, istorija. Tai kun. Adolfo Gižynskio dovana. Jaunystėje buvo skautas, studijavo. Vokiečių okupacijos metais gyveno pas savo vyresniąją seserį Ireną Šatijų km. Lapių parapijoje. Gestapo suimtas, buvo išvežtas į Pravieniškes. Sau prisiekė, jei liks gyvas, savo gyvenimą pašvęs Dievui kunigo tarnystėje. Atsirado žmonių, kuriems  pavyko už pinigus ir maisto gėrybes sušvelninti Gižynskio nuosprendį. Mirties bausmė jam buvo atšaukta. Jį išvežė į koncentracijos stovyklą Vokietijoje. Vėliau jį pervežė į Prancūziją. Ten, po išlaisvinimo, jis įstojo į kunigų seminariją. Vėliau, jau kaip kunigas, atvyko į Lenkiją, Ščeciną. 1980 m. lankėsi Kaune. Iš Lenkijos išvyko į Prancūziją. Ten ir mirė 1984 m.. Prieš išvykdamas į Prancūziją užsakė ir dovanojo Lapių parapijos bažnyčiai šį paveikslą. Bet tuomet buvo problema pervežti religinį paveikslą. Ir tik 1997 m. delegacija iš Ščecino atvežė šį paveikslą kaip atminimą tiems, kurie vokiečių okupacijos metais išgelbėjo gyvybę kun. Gižynskiui. Paveikslą nutapė dailininkė P. Monikowska - Jasnorzewska. Jis buvęs labai brangus.[38]

1997 m. įsigyti elektroniniai vargonėliai.

1998 m.  padarytas medinis centrinis atsuktas altorius. Meistras Vincas Kankalis.

1998 m. padarytas žvyrkelis per kapus į bažnyčią, nes labai šlapo gruntas.

1998 m. nupirkta apvali patena, laikoma per Šv. Komunijos dalinimą.

1998 m. perdėtos Šv. Juozapo ir Šv. Kazimiero vitražų švininės juostelės. Restauruota išmušta šv. Juozapo vitražo apatinė dalis. Darbą atliko vilniečiai vitražistai Ignas Meidus ir Rimantas Bagdonas. Kaina 2600 lt. Minėti vitražistai nekokybiškai restauravo išmuštą vietą ir dešinysis šv. Juozapo batas (naujai įdėta vieta) išbluko. 

Sovietų okupacijos metu vienas mokinys V.Ž. atsitiktinai Br. Šukiui atviraširdiškai pasipasakojo, kad jis paleidęs akmenį ... į bažnyčios langą. ,,Kodėl taip padarei?“ - paklausė mokytojas Br. Šukys.  „Juk dabar raginama naikinti religiją ir bažnyčias.“[39] Vitražas buvo išmuštas 1970 m., nes  ,,Drg.“ Matulis – Matulevičius yra kviečiamas 1970 12 16 dėl išmušto vitražo į Kauno rajono prokuratūrą.[40] Lapių bažnyčios archyve yra 1970 10 09 pareiškimas, rašytas dėl išmušto Šv. Juozapo vitražo.

1999 m. prieš bažnyčią pastatytas ąžuolinis paminklas nužudytiems negimusiems vaikams. Į medį įrėžtas toks užrašas: „NUKANKINTIEMS NEGIMUSIEMS KŪDIKIAMS ATMINTI 1999“. Meistras Vincas Kankalis. Ta proga buvo iškilmingai švenčiama Gyvybės diena. Balandžio 23-25 d. vyko 40 val. nepertraukiam Švč. Sakramento adoracija. Balandžio 23 d. (penktadienį) 12 val. Lapių mokykloje vyko gyvybei ginti skirta respublikinė konferencija. Dalyvavo LR Seimo narys Vladas Vilimas, Pasaulinės gydytojų federacijos Už žmogaus Gyvybę Lietuvos asociacijos narė Birutė Obelenienė ir kt. Balandžio 25 d. 10 val. Šv. Mišios Lapių bažnyčioje. Po Šv. Mišių paminklą pašventino mons. Vincentas Jalinskas.  Programoje dalyvavo Lapių mokyklos mokiniai (vadovė Reda Sudikienė), Kauno „Rasos“ gimnazijos smuikininkai Simona ii Aurelijus Grušai, Kauno 24 - os vid. mokyklos mokiniai (vadovė Petronėlė Lauraitienė), Lapių Pavasario draugovės skautai (vadovė Birutė Norkienė).[41]

2000 m. Dainius Sverdiolas restauravo vargonus.

2000 m. nuskusti suolų aliejiniai dažai ir jie nulakuoti. Atliko Vytautas Mikušauskas.

2000 m. įrengti nauji Vinco Kankalio darbo ąžuoliniai suolai. Ąžuolo lentas paaukojo Edmundas Kukcinavičius. 10 suolų yra pilni ir du – pusės prie kolonų.

2000 m. nupirkti 2 gesintuvai M-6 (237 lt)

2001 m. įvesta signalizacija. Pakeistas lauko elektros orinis kabelis.

2002 m. Rūta Gužauskaitė restauravo Angelo Sargo ir Šv. Barboros paveikslus.

2004 m. atliktas įgarsinimas. Meistras Leonas Berezinas.

2004 m. Raimundas Burba išdrožė ir padovanojo bažnyčiai Rūpintojėlį.

2007 05 09 iš klebonijos kiemo pavogtas šiukšlių konteineris. Bet Zitos Kuizinienės pastabumo dėka, vėliau vagiui bandant konteinerį parduoti, konteineris iš vagių buvo atimtas ir sugrąžintas klebonijai. Pasirodo vagis – Mokyklos gatvės pradžioje gyvenantis (...).

2007 06 24 per Šv. Jono atlaidus, po Šv. Mišių kun. Robertas Skrinskas pašventino Stepo Linkevičiaus lėšomis ir pastangomis atstatytą ant šventoriaus Misijų kryžių. Ant jo įrėžta: ,,MISIJA 1929 ATSTATYTA 2007“.

2007 10 07 per Angelų Sargų atlaidus Vanda Ibianska padovanojo Sasoferato (?) (Sassoferato, Salvi, Giovanni Battista), 1609 – 1685 Marijos Sopulingosios paveikslo kopiją. Italų (Romos) mokykla. Drobė, aliejus, 60x46. T – 947, Lietuvos dailės muziejus. (Reprodukcija atspausdinta albume „Vakarų Europos tapyba Lietuvos TSR muziejuose“. Vilnius, „Vaga“, 1982, nr. 13.)

O klebonas R. Skrinskas padovanojo gintaro imitacijos indelį šventam vandeniui, skirtą prie šoninių durų. Jį pirko Čenstakave 2007 rugsėjo mėnesį.

 

[1] Oksas Jurgis „Trumpos istorinės žinios apie Lapių bažnyčią“ 1980, p.2.

[2] LBA. 1817 m. inventorius.

[3] Oksas Jurgis „Trumpos istorinės žinios apie Lapių bažnyčią“ 1980, p.2.

[4] LBA. 1859 m. inventorius.

[5] Oksas Jurgis „Trumpos istorinės žinios apie Lapių bažnyčią“ 1980, p.3.

[6] LBA. 1887 m. ir 1888 m. inventoriai.

[7] LBA. 1887 m. inventorius.

[8] Bažnytiniai suolai.

[9] LBA. 1887 m. inventorius.

[10] Rusijos svorio matas = 16,38 kg.

[11] Funtas = svaras, Rusijos svorio matas = 409,5 gr.

[12] LBA. Kun. Juozo Jaso 1925 m. inventorius, p. 8.

[13] Ten pat, p. 24.

[14] Bronius Šukys ,,Lapės - miestelis prie Neries“ Kaunas 1991, p.49.

[15] ? - reiškia neįskaitytą raidę ar žodį.

[16] LBA. 1888 m. inventorius.

[17] Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, Vilnius, Lietuvos TSR Kultūros Ministerija, Mokslinė – metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba, 1973 m. p.640.

[18] http://195.182.68.156/registrai/

[19] Dalia Vasiliūnienė. ,,Lapių bažnyčios istorija ir datavimo klausimas“. Menotyra, 1998 Nr.2, p. 26.

[20] Plačiau: Dalia Vasiliūnienė. Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vitražų autorius Wladislawas Przybytniowskis ,,Menotyra“ 1997 Nr.3.

[21] LBA. 1894 m. inventorius.

[22] LBA. Inventorius, sudarytas kun. Juozo Jaso 1925 m. p. 11.

[23] Ten pat, p. 24.

[24] Dalia Vasiliūnienė. ,,Lapių bažnyčios istorija ir datavimo klausimas“. Menotyra, 1998 Nr.2.

[25] Ten pat.

[26] LBA. Inventorius, sudarytas kun. Juozo Jaso 1925 m. p.10.

[27] Ten pat. Šiame puslapyje 1925-1937 m. minimo inventoriaus duomenys paimti iš 11- 32 p.

[28] Gailevičienės Jadvygos, g. 1929 m., liudijimas.

[29] Kun. J. Jaso pradėto, po 1940 m. inventoriaus papildymai. 38 ir 39 p.

[30] Kalba netaisyta.

[31] LBA. Segtuvas ,,Kurijos raštai iki 1966“

[32] Ten pat.

[33] Ten pat.

[34] LBA. Segtuvas ,,Įvairūs raštai“.

[35] Dalia Vasiliūnienė. ,,Lapių bažnyčios istorija ir datavimo klausimas“. Menotyra, 1998 Nr.2, p. 27.

[36] Bronius Šukys ,,Lapės - miestelis prie Neries“ Kaunas 1991, p. 56.

[37] „XXI amžius“. 1995 08 18

[38] Kurier Wilenski 24 wresnia 1997 ir http://archiwum2000.tripod.com/514/ojczyz.html

[39] Bronius Šukys ,,Lapės - miestelis prie Neries“ Kaunas 1991, p. 55.

[40] LBA. Segtuvas ,,Įvairūs raštai“.

[41] „XXI amžius“ 1999 04 23; „Kauno diena“ 1999 04 22